Jauni specialistai pradeda karjerą nuo paprastesnių užduočių, dirba kaip asistentai, tačiau greičiausiai kiekvienas svajoja pasiekti daugiau, tapti lygiateisiu ir gerbiamu kolega.
Vieni darbo subtilumus perpranta ir pakyla karjeros laiptais anksčiau, kitiems šis kelias ilgesnis. Į ką vertėtų atkreipti dėmesį siekiant įsitvirtinti tarp patyrusių kolegų?
Lojalumas ir profesinės etikos laikymasis. Geram ir aplinkinių gerbiamam darbuotojui būdinga vadinamoji „specialisto laikysena“ – savęs ir darbo vertinimas, ribų nustatymas, vertybės, tvirtos nuostatos profesinės etikos klausimais. Pasitikėjimas žmogumi yra svarbu. Jei kažkas sugriauna mūsų pasitikėjimą, jį atkurti kartais net neįmanoma.
Kalbant apie pasitikėjimą negali būti dvejonių „galbūt“, „truputį“ nepatikimas. Mes arba pasitikime kitu, arba ne, tarpinio varianto nėra.
Esant tarpusavio pasitikėjimui darbai vyksta kur kas greičiau, kai kurių įprastų žingsnių ar procedūrų jums neteks derinti su vadovais, iš anksto žinosite jų sprendimą, o jie pasikliaus, kad atliksite viską taip, kaip reikia.
Iniciatyvumas. Jei nepasiseka sublizgėti ten, kur taip troškote pakliūti studijų metais, bandykite atrasti sau nišą kitoje srityje. Prisiderinkite prie dabartinės situacijos ir pamąstykite, ko galite iš jos išmokti, kokią patirtį galite perimti iš savo darbą išmanančių specialistų, kokias galimybes atveria dabartinė situacija. Jei negalite pakeisti situacijos, keiskite požiūrį į ją, atraskite naujų galimybių, gilinkitės į tai, kur dabar esate, pažiūrėkite į viską iš kitos, gerosios pusės, kiekvienoje užduotyje atraskite bent du teigiamus dalykus.
Paprastai dėmesys atkreipiamas į tuos darbuotojus, kurie imasi užduočių ir jas įvykdo, kurių veiklos rezultatai yra matomi, o ne vien į planuojančius savo karjerą, nes rezultatus duoda veikla, o ne planavimas.
Jei norite, kad jums būtų skiriamos papildomos, atsakingesnės užduotys, turite pagrįsti tai savo kompetencija ir norus išsakyti vadovams. Jei darysite tik tai, ką jums paveda, ir nerodysite iniciatyvos, kaip kiti gali žinoti, ko norite ir kiek galite? Tačiau pirma turite aiškiai žinoti, ką gero tokia veikla duos jums ir įmonei, kurioje dirbate. Tuomet elkitės taip, kad papildomos užduotys jums ir būtų skiriamos. Ir pakalbėkite apie savo lūkesčius su kitais – kaip minėjome, jei niekas nežinos, ko norite ir kam esate pasirengę, greičiausiai ir nesuteiks galimybės. Veikla, kurioje norite pasireikšti, nebūtinai turi būti apmokama – iš pradžių galite būti pagalbininkas ir semtis patirties, taip pat ir kitiems parodyti, ką sugebate.
Siekis tobulėti ir domėjimasis naujovėmis. Vadovai ir bendradarbiai vertina ne vien jūsų, kaip jauno specialisto, profesinę kompetenciją, bet ir jūsų bendravimo įgūdžius, lankstumą, mąstymą (ar jums galima skirti tik konkrečius techninius darbus, pavyzdžiui, dokumentų surinkimą, rūšiavimą, registravimą, ar ir analitinio mąstymo reikalaujančias užduotis), sugebėjimą planuoti laiką ir veiklą, atsakomybės jausmą ir tvarkingumą, netgi asmenines nuostatas ir vertybes.
Mokymasis iš didelę patirtį turinčių specialistų, patirties perėmimas ir gilinimas, net jei tai tiesiogiai nesusiję su atliekamomis užduotimis, – svarbus žingsnis į priekį.
Pasitaikius galimybei, bandykite išsamiai analizuoti problemą patys ir siūlykite išeitis, įvertinkite, kokių rezultatų duotų vienos ar kitos alternatyvos pasirinkimas, prognozuokite, konsultuokitės su savo srities ekspertais. Jie, pastebėję, kad kaip asistentas rodote iniciatyvą, tikrai dažniau dalysis su jumis patirtimi, išsamiau pristatys neįprastus atvejus, kvies dirbti su įdomesniais projektais.
Ar žinote, kas jums įdomu, ko norėtumėte imtis? Sėkmingai mokantys planuoti karjerą žmonės derinasi ne prie kitų žmonių nuomonės, o atsižvelgia į savo norus ir juos derina prie aplinkybių. Kai žinosite, ką norite pasiekti, pradėsite ne vien kryptingai to siekti, tobulėti šioje srityje, bet ir išmoksite atskirti naudingą veiklą nuo tokios, kuri nepadeda siekti jums iš tiesų svarbių tikslų. Įvertinkite savo privalumus, pagalvokite, kurios veiklos srityje jums labiausiai patinka dirbti ir kurioje daugiausia pasiektumėte. Kuo geriau sekasi, tuo didesnė motyvacija stengtis, didėja produktyvumas, vadinasi, ir geresni rezultatai.
Jei dirbate ir jaučiate įtampą, nerimą, vadinasi, kad kažką darote ne taip. Taigi, norite to ar ne, tai darys įtaką rezultatams. Pagalvokite, kodėl kyla nerimas: nepatinka veikla, norai nesutampa su galimybėmis, jaučiatės neįvertinti, nepakankamai save realizuojate, dedate per mažai pastangų? Įvertinkite savo situaciją iš šalies, pamatykite išsamesnį vaizdą. Pagrindiniai klausimai, kuriuos turi užduoti žmogus, vertindamas savo gyvenimą ir veiklą, yra:
- Ar man patinka tokia situacija, kokia yra dabar?
- Kas šioje situacijoje priklauso nuo manęs? Ko galiu imtis?
- Ką ketinu su tuo daryti?
Svarbiausia – būkite sau atviri. Kai žinosite, ko norite ir kur link planuojate eiti, bus lengviau nustatyti konkrečius veiksmus ir juos įgyvendinti, pamatyti, ką dabartinėje situacijoje darote teisingai, o ką galbūt reikėtų keisti, ko dar trūksta.
Grįžtamasis ryšys. Įvertinkite savo veiklą iš šalies. Ar patikėtumėte savo reikalus tokiam specialistui, koks esate jūs? Ar pakviestumėte tokį žmogų kaip jūs tapti įmonės partneriu? Dėl kokių asmeninių savybių ir profesinių įgūdžių jus vertina šioje įmonėje? Kur dar reikėtų tobulėti? Ko iš jūsų tikisi vadovai?
Mes galime analizuoti ir vertinti savo veiklą patys, tačiau profesinis tobulėjimas neparemtas vien „padėk pats sau“ principu. Geriausiai mus atspindi kitas žmogus. Tai gali būti vadovas ar bendradarbis, kuriuo pasitikite. Jis geriausiai pasakys, kuriose srityse mums sekasi, kur esame gabūs, o kur reikėtų dar pasitempti, ar vertėtų patobulinti socialinius įgūdžius. Tačiau reikia pasirinkti asmenį, kuriuo pasitikime, kuris nuoširdžiai ir aktyviai norėtų ir galėtų mums padėti, nebijotų pasakyti tiesos ar išreikšti savo nuomonę, ją pateikti be kritikos ir objektyviai. Aišku, pirmiausia turime nuoširdžiai norėti ir būti pasirengę tą nuomonę išgirsti.
Nuotaikos kontrolė. Nuotaikai didžiausią įtaką turi tai, ką mes galvojame. Tyrimų rezultatai rodo, kad neigiamai vadovų ir darbuotojų tarpusavio santykius paveikia tokios darbuotojų savybės kaip priešiškumas, emocinis nestabilumas, ne vietoje ir neadekvačiai reiškiamas pyktis, prislėgta nuotaika ir perdėtas jautrumas. Tokių emocinių būsenų neišeina nuslėpti, jos atsispindi kūno kalboje, veido išraiškoje, balse. Taigi geriau kontroliuoti priežastis, kad jos nekiltų, tai yra mintis, nes ką galvojame, taip ir jaučiamės. Tad jei į veiklą žiūrėsime kaip į prievolę, o ne kaip į galimybę, tai atsispindės ir mūsų elgesyje, ir rezultatuose.
Darbas įmonėje, kurioje galima daug ko išmokti, dažnai atperka tai, kad karjeros pradžioje jaunam specialistui mokamas gana nedidelis darbo užmokestis. Patirtį, kurią įgyjate, vertinkite kaip atlygio dalį ir nebijokite to parodyti vadovams – ji neįkainojama.
Šaltinis: Pačiolis – Vadovas
