Kūrybišku gimstama ar tampama?

2010 07 23 @ 13:17  ›  Kategorijos: Idėjos darbui ir verslui

Kūrybiškumas yra ta dovana, kurią gali sau „pasidovanoti” kiekvienas iš mūsų
(R. J. Stenbergas)

Įmonė, norėdama išlikti šiuolaikinėje konkurencinėje kovoje, turi nuolatos plėstis ir tobulėti. Viena iš pagrindinių galimybių tai daryti – leisti darbuotojams atskleisti savo kūrybiškumą darbe.

Kiekviena organizacija turėtų suvokti, kad kūrybiškas darbuotojas padeda organizacijai plėstis, tobulėti ir išlikti konkurencingai rinkoje. Tai ypač akivaizdu tada, kai kūrybiškumas tampa organizacijos kultūros dalis ir darbuotojams leidžiama į tam tikrus dalykus žiūrėti nestereotipiškai.

Galima drąsiai teigti, kad kūrybiškumo stoka po truputį smukdo verslą žemyn. Kūrybiškumas pirmiausia reikalingas tam, kad įmonė “galvotų” kitaip negu konkurentai, nekopijuotų idėjų, o sukurtų kažką originalaus, nes sėkmė ateina tik tada, kai esi skirtingas.

Norint tapti kūrybiškesniu ir sukurti kultūrą į kurią įeitų kūrybiškumas kaip vienas iš svarbiausių elementų, reikėtų pasitelkti verslo knygas apie kūrybiškumą, susipažinti su kūrybos procesais, galbūt pasinaudoti konsultantų patarimais, mokytis iš kitų kompanijų patirties ir viską pritaikyti savo organizacijoje.

Klysta tie, kurie mano, kad kūrybiškumas yra įgimtas bruožas.

Iš dalies galima sutikti, kad kūrybiškumą lemia intelekto savybės, taip pat kai kurios asmeninės savybės, tačiau žmogus, ugdantis savo kūrybiškumą, gali jį lengvai išvystyti.

I.W.Getzels ir P.O. Jackson 1962 metais atliko tyrimą, kurio metu buvo siekiama nustatyti santykį tarp intelekto ir kūrybiškumo. Šiame tyrime dalyvavo paaugliai, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes pagal intelekto koeficientą (IQ=150 ir IQ=127).

Tyrimas parodė, kad aukštą IQ turintys paaugliai ne visi pasižymi kūrybiškumu, o aukšto kūrybiškumo lygio tiriamieji nebūtinai buvo aukšto intelekto paaugliai. Taigi, tarp kūrybiškumo ir intelekto yra labai menkas sąryšis.

Kūrybiškumo išmokstama, jis ateina su įvairia patirtimi, motyvacija ir pasitikėjimu savimi. Patirtis – tai yra sukauptos žinios, kurios gali būti įgytos ne tik darbe. Svarbų vaidmenį vaidina aktyvus dalyvavimas įvairių organizacijų veikloje, kursų, seminarų lankymas.

Kiekvienas gimsta vienodai kūrybingas, tačiau dauguma, nenaudodami savo kūrybiškumo, jį nuslopina.

Jungtinėse Amerikos Valstijose G. Land’as atliko įdomų kūrybinio potencialo longitudinį tyrimą pagal NASA metodiką. Jis ištyrė 1600 penkiamečių vaikų ir nustatė, kad net 98 procentai jų turėjo ryškių kūrybinių gebėjimų.

Pakartojus tą patį tyrimą su tais pačiais tiriamaisiais po 5 ir po 10 metų, ryškūs kūrybiniai gebėjimai buvo būdingi jau tik atitinkamai 30 ir 12 procentų tiriamųjų.

Dar liūdnesni rezultatai gauti ištyrus 280 000 suaugusiųjų: kūrybiniai gebėjimai buvo nustatyti 2 procentams tiriamųjų. Šis tyrimas patvirtina, kad neugdomas kūrybiškumas pamažu silpnėja.

Vis dažniau kalbama apie kolektyvinio darbo privalumus. Pastebėta, kad darbas grupėse, ypač kuriame reikia kūrybiškumo, yra daug efektyvesnis negu individualus. Šį faktą įrodo vis didėjantis kolektyvinių darbų, tapusių Nobelio prizo laureatais, skaičius.

Duomenys rodo, kad per pirmuosius 25-erius Nobelio premijų teikimo metus dauguma darbų, net 59% buvo individualūs. Tuo tarpu nuo 1901 m. iki 1972 m. procentas ženkliai pasikeitė, 79% apdovanotų darbų – kolektyviniai.

Kūrybišku žmogumi tampama. Tai priklauso nuo žmogaus noro mokytis ir tobulėti. Įmonės turėtų atkreipti dėmesį į darbuotojus, kuriems sunku atskleisti savo kūrybiškumą, kurdamos kūrybišką atmosferą, formuodamos kūrybiškumo grupes, užduotims spręsti, nes kūrybiški darbuotojai – įmonės ateitis.

Asta Šukienė,
Lietuvos inovacijų centro konsultantė


Susijusios nuorodos


Manager.LT Akademija – Bendrųjų (socialinių) kompetencijų mokymai

Paslaugos darbdaviams


Komentarai

Komentarų nėra.

Palikti komentarą

Atviri mokymai,
kursai, seminarai,
konferencijos