Japonijos ekonomika ir menkas darbo našumas gniuždo smulkiuosius verslininkus

2010 07 26 @ 23:13 › Kategorijos: Ekonomika, Verslumas

Mažosios Japonijos įmonės krenta kaip lapai rudenį. Ir tai nėra tik pastarosios krizės padarinys. Per pastaruosius 20 metų šalyje verslo subjektų sumažėjo net 800 tūkst. Gamybos sektoriuje bendras įmonių skaičius sumenko trečdaliu palyginti su praėjusio amžiaus devintuoju dešimtmečiu. Iš prekybos verslo pasitraukė net 1,5 milijono smulkiųjų verslininkų.

Be to, įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų, Japonijoje patiria daug didesnių nuostolių nei didelės. Smulkiųjų verslininkų apimtys per daugiau kaip 20 metų sumažėjo penktadaliu, o stambiųjų – tik 3,5 proc.

Daugelis nedidelių įmonių savo veiklą pradėjo iškart po karo. Tada didelio kapitalo įkurti verslą nereikėjo. Bankai finansavo įvairias įmones, o dažniausiai reikalaujamas užstatas buvo nekilnojamasis turtas. Smulkiesiems verslininkams skaudžiai atsirūgo NT burbulo sprogimas 1991 metais, po kurio daugelis nesugebėjo atsitiesti. Smulkiuosius dusino ir sugriežtėjęs bankų požiūris, mat patys bankai per krizę patyrė nemažai nuostolių.

Gamybos įmonės su didžiausiomis problemomis susidūrė praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje. Iki tol smulkieji gamintojai, kurie daugiausia darbavosi metalo apdirbimo pramonėje, garsėjo dėl savo lankstumo ir sugebėjimo prisitaikyti prie klientų poreikių. Bet mažiau kaip prieš dvidešimt metų tiek patiems japonams, tiek kaimynams reikėjo vis daugiau produkcijos, todėl laimėdavo tie, kurie sugebėdavo pagaminti daug ir laiku. Daugelis smulkiųjų verslininkų taip ir liko stovėti prie savo staklių, tačiau klientai jau buvo iškeliavę pas didžiuosius gamintojus.

Mažmeninėje prekyboje smulkiesiems nebeliko vietos pasikeitus japonų gyvenimo būdui ir panaikinus rinkos reguliavimo įstatymą, kuris saugojo mažuosius nuo didžiųjų. Kelis dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo gyventojai labiausiai mėgo apsipirkti netoliese namų esančiose nedidelėse šeimų parduotuvėse.

Tačiau kylant pragyvenimo lygiui didėjo ir žmonių norai. Japonai persikraustė į didesnius būtus, įsigijo daugiau automobilių ir galėjo apsipirkti dideliu spinduliu nuo savo namų. Be to, valdžia dešimtajame XX a dešimtmetyje vis atleidinėjo apynasrį didiesiems tinklams, kol 2000 metais buvo galutinai panaikintas smulkiuosius prekybininkus saugojęs įstatymas. Konkurencijos sąlygos tapo vienodos ir iškart buvo aišku, kas laimės šią kovą. Šeimos parduotuvių šalyje per 22 metus sumažėjo 40 proc., o prekybos centrų skaičius išaugo 225 proc.

Skaudų smūgį smulkiajam verslui sudavė ir darbo kultūra. Nedidelėse šeimos įmonėse darbo našumas buvo dvigubai mažesnis nei didelėse kompanijose, kur vadovų ir pavaldinių dažniausiai nesiejo giminystės ryšiai.

Šaltinis: Pinigų karta