Hansabankas _ Baltijos šalių ekonomikos apžvalga 2008 sausis

2008 02 10 @ 20:29  ›  Kategorijos: Ekonomika

Pastarieji ekonomikos pokyčiai Baltijos šalyse neatnešė didelių netikėtumų. Nors pasaulio finansų rinkos ir ekonomikos raida darys neigiamą įtaką visoms trims Baltijos valstybėms, trečiąjį ketvirtį šis poveikis, kaip ir tikėjomės, dar nebuvo pastebimas. Vis dėlto pasaulio ekonomikos pokyčiai ketvirtąjį ketvirtį paveiks šias šalis, o 2008 m. neigiama įtaka dar labiau sustiprės. Nepalankios pasaulio ekonomikos ir finansų rinkų tendencijos buvo svarbiausia priežastis pakeisti mūsų spalio mėnesio prognozes Baltijos šalims. Dėl išaugusio neapibrėžtumo negalime atmesti galimybės, kad pasaulio ekonomika paveiks Baltijos šalis dar labiau nei šiuo metu tikimės.

Visos trys valstybės yra tose ekonominio augimo ciklo kreivės vietose, kaip mes ir tikėjomės: Estijos ekonomika jau aiškiai pradėjo lėtėti, Latvijoje lūžis įvyko trečiąjį ketvirtį, o Lietuva tik ką pasiekė pakilimo viršūnę. Mes prognozuojame, kad Estijos ekonomika pasieks žemiausią verslo ciklo tašką pirmoje 2008 m. pusėje ir pradės lėtai atsigauti antrąją metų pusę. Latvijos ekonomika kritinį tašką turėtų pasiekti antrąjį 2008 m. pusmetį ir atsigauti 2009 metais. Lietuvos ekonomika į viršūnę pakilo trečiame 2007 m. ketvirtyje, o žemiausias šio ekonomikos ciklo taškas bus 2009 metais. Nemanome, kad Lietuva galėtų pasiekti tokį ekonomikos nesubalansuotumą, koks susidarė Latvijoje ir Estijoje. Kadangi pinigų rinkos reikalavimai sugriežtėjo, kai šalis buvo ankstesnėje ekonominio ciklo stadijoje, nei Latvija ir Estija, prognozuojame, kad ekonomikos ciklas Lietuvoje bus tolydesnis nei kitose dviejose Baltijos valstybėse.

Svarbiausia pastarojo ekonomikos pakilimo ir dabartinio lėtėjimo priežastis yra vidaus paklausa, kurios augimas ypač paspartėjo įstojus į Europos Sąjungą 2004 m., ir ekspansinė pinigų politika. Ekonomikos plėtros lėtėjimą Baltijos šalyse taip pat lėmė mažesnis namų ūkių vartojimo ir investicijų augimas, dėl sulėtėjusio skolinimo ir augančių palūkanų normų. Vis didesnį susirūpinimą namų ūkiams kelia kylančios kainos ir prasidėjus atleidimams padidėjusi nedarbo grėsmė. Atleidimus paskatino sunkumai, su kuriais susiduria įmonės, vėstant ekonomikai. Krentančios kainos ir stipriai sumažėjęs aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje dar labiau prisideda prie pesimistinių vartotojų lūkesčių dėl ekonomikos pokyčių ateityje bei neigiamai veikia statybos bendroves ir nekilnojamojo turto vystytojus. Todėl tikimės, kad namų ūkiai dar labiau apribos savo išlaidų augimą 2008 metais. Estijos ekonomikos augimas atsigaus antroje šių metų pusėje, Latvijos ir Lietuvos – 2009 m. (tačiau Latvijos ekonomika pradės kilti anksčiau). Vis dėlto didesnis plėtros tempas 2009 m. nesieks pastaruosius porą metų buvusių 15% augimo rodiklių. Situacija dėl investicijų turėtų būti neaiški. Nors investicijos į gyvenamojo būsto statybą Estijoje jau krenta, turėtų pradėti kristi Latvijoje, o Lietuvoje, tikėtina, stipriai sulėtės, investicijos į techniką, mašinas ir įrengimus turėtų išlikti gana geros. Nemažos lėšos iš ES struktūrinių fondų (maždaug 3–4% BVP kiekvienais metais) skatins investicijas į infrastruktūrą; be to, į eksportą orientuotos įmonės, norėdamos padidinti efektyvumą bei išlaikyti konkurencingumą, taip pat bus priverstos investuoti.

Antrąjį 2007 m. pusmetį vidaus paklausos sulėtėjimas stipriai sumažino importo didėjimo tempą Estijoje ir Latvijoje bei sulėtino importo augimą Lietuvoje. Manome, kad šis procesas tęsis 2008 ir 2009 m. Tačiau eksportas visose trijose šalyse nelauktai parodė atsparumą pasaulio ekonomikos pokyčiams: eksporto apimtis augo sparčiau nei tikėtasi ir iki šiol nerodo lėtėjimo ženklų. Vis dėlto silpnesnė pasaulio paklausa turėtų neigiamai paveikti eksporto augimo tempą 2008 m. Tačiau importas turėtų mažėti greičiau, todėl mes tikimės, kad grynasis eksportas darys gana stiprią teigiamą įtaką Baltijos šalių BVP augimui. Mažėjantis prekybos ir paslaugų deficitas prisidės ir prie gerėjančio einamosios ir kapitalo sąskaitos balanso.

Spartus kainų augimas ketvirtąjį ketvirtį kėlė didelį susirūpinimą visose trijose šalyse. Išorinių veiksnių įtaka (naftos ir kitų žaliavų, maisto produktų kainų) buvo didesnė nei tikėtasi ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl mes pakėlėme savo prognozes 2008 ir 2009 metams. Administraciniai sprendimai taip pat darys didelę įtaką 2008 m. pradžioje, bet vėliau turėtų susilpnėti. Vidaus paklausos spaudimas greitai sumažės. Mes prognozuojame, kad vartojimo kainų infliacija atslūgs antrąją 2008 m. pusę. Pagal mūsų prognozes, Estijos infliacija bus žemesnė nei kitose dviejose šalyse, kadangi jos vartojimo augimas bus mažiausias, o konvergencijos jėgos Estijoje yra silpnesnės nei kaimyninėse valstybėse.

Tikimės, kad 2008 m. nedarbo lygis nežymiai padidės visose trijose šalyse. Be to, prognozuojame, kad darbo užmokesčio augimas sulėtės, tačiau išliks gana stiprus (nominalusis augimas sieks 10–15%), nes atvira darbo rinka ir nepakankama darbo jėgos pasiūla išlaikys geras darbuotojų derybų pozicijas tol, kol darbo užmokestis nesusilygins su pagrindiniais Baltijos šalių ekonominiais partneriais.

Nors dabartinė nuomonė apie Baltijos valstybes ir nuotaikos šiose šalyse yra gana niūrios (ypač palyginti su optimizmu prieš dvejus – trejus metus), mes matome geras galimybes sėkmingai korekcijai Baltijos šalyse be skaudžių pasekmių ilgalaikiam ekonomikos augimui. Vietinių įmonių lankstumas ir eksporto atsparumas nepalankiems pasaulio ekonomikos procesams yra svarbiausia priežastis ir toliau tikėtis gerų rezultatų iš vietinės pramonės ateityje. Kiti pagrindiniai veiksniai, kurie sudaro tvirtą pagrindą ilgalaikei ekonomikos plėtrai, yra ES fondų parama, toliau vykstanti konvergencija su labiau išsivysčiusiomis ES narėmis, struktūriniai pokyčiai, stiprios finansų sistemos ir griežta fiskalinė politika. Mūsų nuomone, daugiausia šių veiksnių egzistuoja, teigiamai veikdami Baltijos šalis.

Skaityti toliau [failas PDF formate]...

The Baltic Outlook January 2008

Recent economic developments in the Baltic countries have not brought any surprise. Although global fi nancial markets and economic developments are about to affect the economies of all three Baltic states negatively, as expected, the 3rd quarter economic indicators did not yet show that negative impact. However, in the 4th quarter global developments exerted their infl uence and we expect them to strengthen further in 2008. The global economic processes and fi nancial market developments were one of the reasons we changed our October forecast. As the uncertainty regarding global developments has grown we cannot rule out the possibility of an even stronger impact on the Baltic economies than we assume now.

We see all three countries in the expected path of an economic cycle: Estonia is clearly in the slowdown phase, Latvia passed the turning point in the 3rd quarter and Lithuania has just reached its peak. We forecast the Estonian economy reaching the bottom of the business cycle in the 1st half of 2008, with a slow recovery emerging in the 2nd half of the year. The Latvian economy is about to bottom in the 2nd half of 2008 and to show recovery in 2009. The Lithuanian economy probably reached the high point in the 3rd quarter of 2007 with the bottom of the current cycle in 2009. We do not expect the Lithuanian economy to build up misbalances similar to those of Latvia and Estonia. As the monetary tightening in Lithuania started in the earlier phase of the economic cycle than in the other two, the economic cycle in Lithuania will, according to the forecast, be fl atter than in Estonia and Latvia.

HBM Baltic Macro Outlook January 2008.pdf

Šaltinis AB bankas ‘‘Hansabankas’‘


Komentarai

Komentarų nėra.

Palikti komentarą

Atviri mokymai,
kursai, seminarai,
konferencijos